25. Gimnazijos taryba (toliau – taryba) – aukščiausia gimnazijos savivaldos institucija, telkianti mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokytojų atstovus svarbiausiems tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti. Taryba padeda spręsti gimnazijai aktualius klausimus, atstovauja teisėtiems gimnazijos interesams.

26. Gimnazijos nuostatus aprobuoja gimnazijos taryba ir tvirtina Alytaus miesto savivaldybės taryba.

27. Tarybą sudaro 3 gimnazijoje nedirbantys mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai), 3 mokytojai ir 3 antrų – ketvirtų gimnazijos klasių mokiniai. Gimnazijos taryba slaptu balsavimu renkama mokslo metų pradžioje vienerių metų kadencijai.

28. Į tarybą balsų dauguma renkami: mokiniai – klasių seniūnų tarybos susirinkime, tėvai – klasių tėvų atstovų susirinkime, mokytojai – Mokytojų tarybos posėdyje.

29. Tarybos pirmininką renka tarybos nariai. Tarybos pirmininkas išrenkamas slaptu balsavimu posėdyje dalyvaujančių balsų dauguma. Gimnazijos direktorius negali būti tarybos pirmininkas.

30. Tarybos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip du kartus per metus pagal patvirtintą Gimnazijos tarybos veiklos planą. Posėdis teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto vienodai, lemia pirmininko balsas.

31. Tarybos kvietimu tarybos posėdžiuose gali dalyvauti gimnazijos administracijos ir kitų savivaldos institucijų atstovai bei gimnazijos bendruomenės nariai. Tarybos posėdžius šaukia pirmininkas pagal poreikį, inicijuoti gali ir mokyklos direktorius arba tarybos nariai.

32. Tarybos nariai už savo veiklą atsiskaito juos rinkusiems gimnazijos bendruomenės nariams.

33. Gimnazijos direktorius, Alytaus miesto savivaldybės taryba, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos, nustatę, kad Gimnazijos tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems gimnazijos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo Tarybai juos svarstyti iš naujo. Tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų numatyta tvarka.

34. Gimnazijos taryba:

34.1. teikia siūlymų dėl gimnazijos strateginių tikslų, uždavinių ir jų įgyvendinimo priemonių;

34.2. pritaria gimnazijos nuostatams, strateginiam planui, metinei veiklos programai, darbo tvarkos taisyklėms, ugdymo plano projektui ir kitiems gimnazijos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, teikiamiems gimnazijos direktoriaus;

34.3. teikia siūlymų gimnazijos direktoriui dėl nuostatų pakeitimo ar papildymo, vidaus struktūros tobulinimo;

34.4. svarsto ir teikia pasiūlymus mokinio krepšelio ir kitų lėšų panaudojimo klausimais;

34.5. išklauso gimnazijos metines veiklos ir finansines ataskaitas ir teikia siūlymų direktoriui dėl gimnazijos veiklos tobulinimo;

34.6. teikia siūlymų gimnazijos steigėjui dėl materialinio aprūpinimo, veiklos tobulinimo;

34.7. svarsto gimnazijos bendruomenės narių iniciatyvą ir teikia siūlymus gimnazijos direktoriui;

34.8. teikia siūlymus dėl gimnazijos darbo tobulinimo, saugių mokinių ugdymo ir darbo sąlygų sudarymo, talkina formuojant materialinius, finansinius ir intelektinius išteklius;

34.9. svarsto ir priima sprendimus gimnazijos direktoriaus teikiamais klausimais;

34.10. inicijuoja vietos bendruomenės, šeimos ir gimnazijos bendradarbiavimą.

35. Gimnazijos tarybos nutarimai yra teisėti, jei jie neprieštarauja teisės aktams.

36. Gimnazijos taryba skiria atstovus į Mokytojų atestavimo komisiją ir atviro Konkurso direktoriaus pareigoms eiti komisiją.

37. Gimnazijos tarybos nariai turi teisę susipažinti su visa mokyklai privaloma informacija apie gimnazijos veiklą.

38. Gimnazijos taryba paleidžiama:

38.1. reikalaujant 2/3 gimnazijos tarybos narių;

38.2. į tris posėdžius iš eilės nesusirinkus kvorumui;

38.3. likviduojant gimnaziją.

39. Gimnazijos tarybos narys nušalinamas nuo pareigų be pateisinamos priežasties praleidęs tris posėdžius. Jį delegavę gimnazijos bendruomenės nariai renka naują atstovą.

40. Mokytojų taryba – nuolat veikianti gimnazijos savivaldos institucija mokytojų profesiniams ir bendriesiems ugdymo klausimams spręsti.

41. Mokytojų tarybą sudaro gimnazijos direktorius, direktoriaus pavaduotojai ugdymui, visi gimnazijoje dirbantys mokytojai, sveikatos priežiūros specialistai, švietimo pagalbą teikiantys specialistai, bibliotekininkai, visi kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai.

42. Mokytojų tarybai vadovauja gimnazijos direktorius.

43. Mokytojų tarybos posėdžius šaukia direktorius. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja du trečdaliai tuo metu dirbančių mokytojų tarybos narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvavusių narių balsų dauguma.

44. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams ir kartą per pusmetį. Prireikus šaukiami neeiliniai posėdžiai.

45. Mokytojų taryba:

45.1. aptaria praktinius švietimo organizavimo, mokinių ugdymo kokybės klausimus;

45.2. svarsto valstybės nustatytų švietimo standartų įgyvendinimą, ugdymo turinio atnaujinimą, optimalių mokymosi sąlygų ir mokytojų veiklos tobulinimo būdus;

45.3. analizuoja ugdymo planų, gimnazijos veiklos ir ugdymo programų realizavimą;

     45.4. aptaria skirtingų gebėjimų mokinių ugdymo organizavimo principus, jų ugdymo programas, metodus;

     45.5. nustato bendrą mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo, informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarką;

     45.6. kartu su gimnazijos pagalbos vaikui specialistais, visuomenės sveikatos priežiūros specialiste, Alytaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologais sprendžia mokinių sveikatos, saugios aplinkos, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

     45.7. teikia siūlymus gimnazijos tarybai įvairiais gimnazijos veiklos organizavimo ir ugdymo klausimais;

     45.8. svarsto ir priima patariamuosius nutarimus teisės aktų nustatytais ir gimnazijos direktoriaus teikiamais klausimais.

46. Gimnazijos klasių seniūnų taryba – nuolat veikianti savivaldos institucija.

47. Klasių seniūnų taryba vienija pirmų – ketvirtų gimnazijos klasių seniūnus.

48. Klasių seniūnai renkami vienerių metų kadencijai.

49. Klasių seniūnų tarybos pirmininką – mokinių prezidentą renka pirmų – ketvirtų gimnazijos klasių mokiniai slaptu balsavimu.

50. Klasių seniūnų tarybos posėdžiai vyksta vieną kartą per mėnesį. Posėdis teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančių balsų dauguma.

51. Gimnazijos klasių seniūnų taryba:

51.1. atstovauja visoms gimnazijos mokinių grupėms, išreiškia ir gina jų interesus;

51.2. dalyvauja rengiant gimnazijos veiklą reglamentuojančius dokumentus;

51.3. teikia pasiūlymus dėl ugdymo proceso tobulinimo, mokinių skatinimo ir nuobaudų skyrimo tvarkos;

51.4. inicijuoja ir padeda organizuoti gimnazijos renginius, akcijas, teikia siūlymų dėl gimnazijos neformaliojo švietimo programų plėtros, socialinės veiklos;

51.5. dalyvauja teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, alkoholio, tabako ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, psichologinio ir fizinio smurto ir nusikalstamumo prevencijos programose;

51.6. inicijuoja mokinių elgesio taisyklių kūrimą, svarstymą ir priėmimą, prižiūri jų laikymąsi;

51.7. kuria teigiamą mokyklos įvaizdį;

51.8. svarsto gimnazijos direktoriaus teikiamus klausimus;

51.9. deleguoja narius į Gimnazijos tarybą ir Alytaus miesto mokinių tarybą.

52. Klasės mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldą sudaro visų tos klasės mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai). Klasės mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucijai vadovauja susirinkime išrinktas tėvų atstovas.

53. Klasių mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai):

53.1. aptaria su klasės vadovu klasės mokinių lankomumo, elgesio ir pažangumo, saugumo, maitinimo, informacijos gavimo apie vaikus klausimus;

53.2. padeda organizuoti klasės renginius, išvykas, kurti edukacinę aplinką, vykdyti profesinį orientavimą.

53.3. teikia siūlymų gimnazijos tarybai ir direktoriui.

54. Mokinių ugdymo organizavimo, elgesio, lankomumo, saugumo užtikrinimo ir kitais mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) aktualiais klausimais gimnazijos direktorius gali organizuoti klasių mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) atstovų pasitarimus.

55. Gimnazijoje sudaromos metodinės grupės. Metodinės grupės skirtos mokytojams kartu su pagalbos specialistais pasirengti ugdyti mokinius: planuoti ir aptarti ugdymo turinį (programas, mokymo ir mokymosi metodus, kontekstą, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus, mokymo(si) ir ugdymo(si) priemones bei patyrimą, kurį mokiniai sukaupia ugdymo procese), pritaikyti jį mokinių individualioms reikmėms, nagrinėti praktinę veiklą, plėtoti mokytojų profesinės veiklos kompetencijas, suderintas su gimnazijos strateginiais tikslais, ir kartu siekti mokinių ir mokyklos pažangos. Metodinės grupės nustato mokytojų metodinės veiklos prioritetus, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikius, inicijuoja pedagoginių inovacijų diegimą gimnazijoje, teikia gimnazijos direktoriui suderintus metodinių grupių siūlymus dėl ugdymo turinio formavimo ir jo įgyvendinimo organizavimo gerinimo.

56. Metodinės grupės nariai yra vieno ar kelių mokomųjų dalykų mokytojai. Metodinei grupei vadovauja grupės narių išrinktas vadovas. Jų veiklą koordinuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

57. Ugdymo turinio formavimo ir ugdymo proceso organizavimo klausimais gimnazijos direktorius gali organizuoti mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų, kurių veikla susijusi su nagrinėjamu klausimu, pasitarimus.

« Atgal